LŽŪKT laboratorijoje galima išsitirti dirvožemio sudėtį, mėšlą, srutas, nuotekų vandenį, paviršinį ir gruntinį vandenį. © LŽŪKT nuotr.
Šis pavasaris – antrasis, kai centralizuotai nebetiriamas mineralinio azoto kiekis dirvose. Kaip bebūtų liūdna, valstybei šio monitoringo nebereikia. Garsiai eskaluojant apie žaliąjį kursą, apie mažinamus trąšų kiekius ir aplinkos saugojimą, iškyla klausimas: kokiomis priemonėmis tai bus pasiekiama?
Tyrimai praverstų
Mineralinio azoto monitoringas, kurį daugelį metų atlikdavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) Agrocheminių tyrimų laboratorija, anot ūkininkų, buvo ir tebebūtų labai geras dalykas. Tyrimai itin praverstų šiuo metu, kai judama link žaliojo kurso ir raginama naudoti mažiau trąšų. Juolab kad ir azoto trąšų kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Manoma, kad šiais metais dėl lietingų orų dalis mineralinio azoto išsiplovė į gilesnius dirvožemio sluoksnius, dalis – per drenažą į upelius ir upes. Todėl mineralinio azoto kiekio dirvoje rebusas paliktas spręsti patiems ūkininkams. Ankstesnių metų tyrimuose pažymima, jog mažai ir labai mažai mineralinio azoto buvo Rytų ir Pietų Lietuvoje bei didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje.
Nors ūkininkai dabar patys turi daryti mineralinio azoto tyrimus, juos atlieka retai. Tai pastebi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Anykščių rajono biuro augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė.
„Tręšimus ūkininkai atliks vadovaudamiesi bendrais dirvožemio tyrimais. Jie pažįsta savo žemes, todėl naudoja skirtingą trąšų kiekį. Šiemet ūkininkai naudos mažiau ir trąšų, ir augalų apsaugos priemonių, nes kainos yra pakilusios. Prie viso to prisideda dar ir tarptautinė situacija. Šiuo metu trąšų importas yra sustojęs, todėl neaišku, kaip bus patenkinti žemdirbių poreikiai“, – dėstė R. Martišienė.
Strategija – ūkininkų rankose
Apie tai, kad didžioji dauguma ūkių ir ūkelių individualiai neatlieka mineralinio azoto tyrimų dirvožemyje, kalbėjo ir LŽŪKT Alytaus rajono biuro augalininkystės konsultantas Ignas Miknevičius. „Situacija ūkiuose dėl trąšų naudojimo bus įvairi. Manau, kad jų bus beriama mažiau nei įprastai“, – teigė I. Miknevičius.
LŽŪKT Ukmergės rajono biuro vadovės Vilmos Kačinskienės pasiteirauta, kokios pavasarinio tręšimo strategijos laikysis šio rajono ūkininkai? Anot pašnekovės, tręšimo strategija – pačių žemdirbių rankose. Kiek azoto trąšų bus išberta į laukus, prasidėjus augalų vegetacijai, priklausys nuo mineralinio azoto kiekio dirvoje ir nuo pačių žemdirbių pasirinkimo. Trąšų kiekį jie apskaičiuos nuo norimo užauginti derliaus.
„Pastaruoju metu ūkininkai pradėjo galvoti apie organikos įnešimą į dirvožemį, apie tarpinius augalus, kurie yra ne tik papildomos organinės medžiagos šaltinis dirvožemio kokybei atstatyti ir išsaugoti, bet ir mažinantys azoto išsiplovimą“, – sakė V. Kačinskienė.
Pusmetį LŽŪKT Molėtų rajono biure augalininkystės konsultante besidarbuojanti Gabija Baltramaitytė dėl dirvožemio tyrimų girdi skirtingų nuomonių. „Vieni ūkininkai sako, jog jie – brangūs ir nereikalingi, kiti – juos atlieka. Todėl tręšimai priklausys nuo ūkininkų požiūrio. Tie, kurie bus atlikę dirvožemio tyrimus, trąšų naudos tiek, kiek reikia, o neatlikę – tręš „iš akies“. Negaliu nuspėti, kiek ūkininkų norės atlikti dirvožemio tyrimus“, – paminėjo G. Baltramaitytė.
Įsibėgės darbai
LŽŪKT laboratorijoje artimiausiu metu įsibėgės mineralinio azoto dirvožemyje tyrimų atlikimo darbai. LŽŪKT laboratorijos vadovė Lina Šmakovienė (dešinėje) kartu su laborante Aurelija Bukauskiene.
LŽŪKT laboratorijos vadovės Linos Šmakovienės teigimu, mineralinio azoto kiekį dirvožemyje ūkininkai sužinos tik atlikę tyrimus. Pavasarį ūkininkai tiria ne vien mineralinį azotą, bet ir dirvožemio rūgštingumą, judrųjį fosforą, kalį ir humusą. Bendrai per dieną laboratorijoje bus ištiriama per 120 dirvožemio ėminių. Pasak L. Šmakovienės, tie ūkininkai, kurie bendrauja su LŽŪKT konsultantais, dėl tyrimų atlikimo kreipiasi į juos. Tuomet konsultantai rankiniu arba automatizuotu būdu paima dirvožemio ėminius. Kiti ūkininkai dirvožemio ėminius paima patys ir veža į laboratoriją. Mineralinio azoto ištyrimas nėra brangus, jis kainuoja 8,47 Eur.
„Ūkininkai, savarankiškai imantys ir atvežantys į laboratoriją ėminius, turėtų žinoti, kad užrašai nebūtų ant dirvožemio, nes jie sušlampa ir pasidaro neįskaitomi. Pats indas taip pat turėtų būti labai sandarus, laikomas šaltai ir kuo skubiau pristatomas į laboratoriją. Atrodo, kad tai smulkmenos, bet jos – labai svarbios“, – akcentavo laboratorijos vedėja.
Meteorologinių sąlygų įtaka
LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijos Agrocheminių tyrimų skyriaus vedėja dr. Lina Žičkienė sakė (nuotr.), kad pavasarį mineralinio azoto kiekis priklauso nuo meteorologinių sąlygų.
„Ar buvo įšąląs, ar daug kritulių iškrito, kokios vyravo temperatūros, – visa tai lemia mineralinio azoto migraciją į gilesnius dirvožemio sluoksnius ar netgi išsiplovimą arba jo užsilaikymą dirvožemyje. Žemės ūkio naudmenose pavasarį mineralinio azoto kiekio daugiametis vidurkis lengvuose dirvožemiuose 0–60 cm gylyje yra 40 kg/ha, sunkesniuose – 50–55 kg/ha. Augintojų laukuose nustatomas mineralinio azoto kiekis yra labai įvairus, todėl azoto trąšų normą augalams tenka didinti arba mažinti. Pasitaiko, kai jo pavasarį randama 100 ir net 200 kg/ha – tokiu atveju azoto trąšų norma ne tik mažinama, bet kartais išvis azotu netręšiama“, – sakė dr. L. Žičkienė.
Pasak Agrocheminių tyrimų skyriaus vedėjos, praktika rodo, jog esant šiltesnei, lietingesnei žiemai, kai dirvožemis būna be įšalo ar įšalas laikosi labai trumpą laiką, mineralinis azotas būna migravęs į gilesnius dirvožemio sluoksnius ar išplautas į gruntinius vandenis, kurio augalai jau nebegalės panaudoti augimo metu. Todėl ji rekomenduoja ūkininkams atlikti dirvožemio tyrimus. LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorija kartu su LŽŪKT yra parengusi rekomendacijas „Mineralinio azoto stebėsena dirvožemyje ir tręšimas“ ir kviečia ūkininkus tirtis dirvožemį bei racionaliai naudoti trąšas.
Rekomendavo nesnausti
Dr. L. Žičkienė apgailestauja, kad dar nemaža dalis ūkininkų, tręšiančių augalus, vadovaujasi ne dirvožemio tyrimų rezultatais, bet spėjimais. Tačiau yra nemažai ūkininkų, kurie paskaičiuoja ir ūkininkauja racionaliai, taip taupydami lėšas ir saugodami aplinką nuo galimos taršos. „Yra ūkininkų, kurie tyrimus užsisakė jau rudenį ir laukia artėjančio pavasario, kai laboratorijos darbuotojai galės įeiti į laukus ir paimti dirvožemio ėminius. Norėtume paskatinti ūkininkus dėl tyrimų kreiptis aktyviau, nes ir šiais metais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) mineralinio azoto tyrimų pavasarį nefinansuos ir parengtų tręšimo prognozių pavasariui ūkininkai neturės. Tai jie turės padaryti savo iniciatyva ir iš savų lėšų“, – teigė mokslininkė. Ji rekomendavo azoto tyrimus atlikti anksti pavasarį, dar nesušilus dirvožemiui. Geriausias laikas – kai dirvožemio temperatūra neviršija 8 °C.
Tai – pagrindinis ir svarbiausias mineralinio azoto tyrimas per metus. Jis atliekamas ne tik žiemkenčių, žieminių rapsų, bet ir pavasarį sėjamų ar sodinamų lauko bei daržo augalų, intensyviai azotu tręšiamų daugiamečių žolių ar kultūrinių pievų bei ganyklų, sodo augalų azoto poreikiui nustatyti. Mineralinio azoto nustatymas vienoje aikštelėje kainuoja 35 Eur. Šią kainą sudaro dirvožemio ėminių paėmimas iš 0–30 ir 30–60 cm sluoksnių, transporto išlaidos, laboratoriniai tyrimai, jų rezultatų pateikimas ir rekomendacijos.
„Viena aikštelė parenkama 8–10 ha dydžio laukui, todėl vieno hektaro vidutinė mineralinio azoto tyrimų kaina yra 3,50 Eur. Jei laukų dirvožemio danga tolygi, galima aikšteles išdėstyti dar rečiau, tačiau 100 ha plotui reikia numatyti ne mažiau kaip 8 aikšteles. Papildomas išlaidas sudaro vienos tipingos laukui aikštelės parinkimas ilgamečiams mineralinio azoto stebėjimams, kurie kainuoja 8 Eur. Šis darbas atliekamas tik pirmą kartą. Naudojantis dirvožemio duomenų rinkiniu DIRV_DB10LT ir įvertinus dirvožemio reljefą, tipologiją ir granuliometrinę sudėtį, aikštelės bus išdėstytos laukui tipingose vietose. Surinktame dirvožemio ėminyje mineraliniam azotui nustatyti galima lygiagrečiai ištirti mineralinę sierą, kuri taip pat yra labai reikšminga augalų mityboje“, – sakė Agrocheminių tyrimų skyriaus vedėja.
Nenuspėjama situacija
Ūkininkams rekomenduojama atlikti ir kitus tyrimus. Tai – dirvožemio pH, judriųjų fosforo (P2O5) bei kalio (K2O). Siekiant įgyvendinti žaliąjį kursą, rekomenduojama atlikti ir organinės anglies tyrimus. „Tai parodytų, kokia linkme yra ūkininkaujama. Gegužės–birželio mėnesiais augančių augalų antžeminėje dalyje rekomenduojame nustatyti suminio azoto koncentraciją bei 5 pagrindinius elementus – N, P, K, Ca, Mg ir mikroelementus B, Zn, Mn, Cu, Mo“, – sakė mokslininkė.
Pastaruoju metu LAMMCŽI Agrocheminių tyrimų laboratorija dirba nemaža apimtimi. Dirvožemio ėminius paima ne tik laboratorijos darbuotojai, juos tirti atveža ir kitos įmonės, todėl dirvožemio ėminių analizių per metus atliekama nemažai. „Žinoma, nutrauktai ŽŪM „Ilgalaikei stebėjimo programai“, kuri buvo vykdoma nuo 2005 metų, dabartinis tyrimų kiekis neprilygsta ankstesniam. Pagal programą kasmet ištirdavome 40 tūkst. ha pH, P2O5, K2O. Tyrimų rezultatai buvo publikuojami DIRV_DB10LT duomenų bazėje. Kiekvienas ūkininkas galėjo pasinaudoti esamais rezultatais ir stebėti šių elementų pokyčius skirtingais metais, planuotis tręšimą. Kokia dabar yra situacija Lietuvos ūkių dirvožemiuose tiek dėl mineralinio azoto, tiek dėl pH, P2O5 ir K2O, pasakyti sudėtinga“, – teigė dr. L. Žičkienė.
Dr. Virmantas Povilaičio, LAMMC ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo, komentaras
Daug sudedamųjų
Mineralinio azoto dirvožemyje tyrimai – naudingi. Būtina žinoti, kiek jo yra dirvoje, kiek galima sumažinti jo normą arba palaikyti tam tikrą jo lygį. Čia susideda labai daug dalykų: dirvožemio našumas, sėjomaina, taikomos technologijos, augalų veislė, svarbios ir meteorologinės sąlygos vegetacijos metu. Jei pasėliai azoto trąšomis buvo tręšiami vidutinėmis normomis arba pagal tręšimo planą ir jos bus sumažintos 10–20 proc., per vienerius metus staigaus bendro derlingumo sumažėjimo ūkininkai nepajus. Tačiau jei norma bus mažinama ir ateityje, derlingumas mažės. Bet neigiamą efektą sušvelninti galima pasitelkiant sėjomainas. Taikant sėjomainas, kuriose vietą randa ir pupiniai augalai, galima lengviau pakoreguoti azoto normas su mažesniais nuostoliais, tačiau nereikėtų pamiršti, kad azotas taip pat svarbus, kalbant apie grūdų kokybinius rodiklius.
ŪP korespondentė Jolita Žurauskienė, nuotraukos autorės, Egidijaus Vilkevičiaus (LŽŪKT) ir LAMMC ŽI
Agroakademija.lt rekomenduoja