Vartotojai tvarumo džiunglėse – kuo skiriasi ekologiniai ir tvarūs ūkiai?

2023-10-05

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kas penktas šalies gyventojas, išgirdęs terminą „tvarus ūkis“, pirmiausia jam priskiria ekologiškumo savybę, rodo asociacijos „CropLife Lietuva“ tyrimas. Tačiau toli gražu ne kiekvienas tvarus ūkis yra ekologinis, o ekologinis ūkis – nebūtinai tvarus, teigia asociacijos vadovė Zita Varanavičienė (nuotr.). Ji taip pat paaiškina, ką apie šių sąvokų skirtumą turėtų žinoti maisto pirkėjai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Kaip rodo mūsų tyrimas, apibūdindami tvarų ūkį gyventojai dažniausiai mini ekologiškumą (21 proc.), aplinkos tausojimą (10 proc.), cheminių medžiagų ar trąšų nenaudojimą (8 proc.), atliekų nebuvimą (7 proc.) ir efektyvumą (6 proc.). Tačiau tikrai ne visos šios sąvokos yra būdingos tvariam ar gali būti būdingos ekologiniam ūkiui“, – sako Z. Varanavičienė.

Trys tvarumo aspektai

Pasak jos, Jungtinių Tautų dokumentuose tvarumas apibrėžiamas minint tris svarbias dedamąsias – aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą.

Aplinkosauginis tvarumas daugeliui suprantamas – ūkiai turi prisidėti kovoje su klimato kaita, saugoti gamtos išteklius ir užtikrinti biologinę įvairovę. Socialinis dėmuo žymi, kad ūkis turi užauginti gyventojams pakankamą kiekį saugaus maisto ir prisidėti prie regionų gyvybingumo. Galiausiai, ekonomiškumo aspektas apima lūkestį, kad užaugintas maistas bus įperkamas, o ūkis veiks pelningai, kurs ekonominę gerovę ir darbo vietas.

Pasak Z. Varanavičienės, Lietuvoje didelę dalį ūkių galėtume apibūdinti kaip tvarius. „Dauguma jų siekia surasti protingą balansą tarp visų šių reikalavimų ir lūkesčių. Tvarūs ūkininkai paiso ne tik aplinkosauginių reikalavimų, bet ir savanoriškai taiko papildomus aplinkai palankius ūkininkavimo būdus, pasitelkia technologines inovacijas ir dirbtinį intelektą, kad tausiai naudotų žemės resursus, užtikrintų biologinės įvairovės ir dirvožemio apsaugą, o cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudotų tik tiek, kiek reikia, ten, kur reikia ir tada, kada reikia. Kitaip tariant, cheminius produktus naudojantis ūkis gali būti laikomas tvariu, jeigu juos naudoja tausiai“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.

Anot jos, šalia aplinkosauginių aspektų, tvarūs Lietuvos ūkininkai siekia dirbti efektyviai, užauginti sveiką ir gausų derlių bei būti konkurencingi kainomis, augti ir kurti darbo vietas.

Ekologiniai ūkiai – be cheminių trąšų ar augalų apsaugos

Ekologinius ūkius, anot Z. Varanavičienės, išskiria vienas kriterijus – juose galima naudoti tik ekologiniam ūkininkavimui registruotus biologinės kilmės ar leidžiamus sintetinius preparatus.

„Nors tokie preparatai visuomenėje laikomi natūralesni, jų efektyvumas yra mažesnis. Todėl nereikėtų stebėtis, kad ekologiniu ženklu pažymėti produktai prekybos vietose yra brangesni, nes pirmenybė teikiama tam tikroms auginimo praktikoms, kurios nepasižymi veiklos efektyvumu“, – sako ekspertė.

Pasak jos, kadangi ekologinių ūkių derlingumas būna mažesnis, tam pačiam maisto kiekiui užauginti reikia daugiau dirbamo ploto nei tradiciniuose ūkiuose. O žemės plotas yra ribotas, jį reikia naudoti tausiai – todėl pagal šį rodiklį tradicinis ūkis turi pranašumą.

„Visgi, neturėtume priešinti tradicinio tvaraus ir ekologinių ūkių. Jie taiko skirtingas praktikas, turi savų privalumų ir savo vartotojų ratą, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė. – Apskritai, galime drąsiai teigti, kad dauguma Lietuvos žemdirbių skiria didelį dėmesį aplinkai ir tvarumui. Ligos ir kenkėjai puola visus ūkius, jiems visiems reikia augalų apsaugos produktų ir trąšų ir ši pramonės šaka investuoja milijardus eurų siekdama rasti efektyvius sprendimus ir preparatus, kurie galėtų būti naudojami tiek ekologiniuose, tiek ir tradiciniuose ūkiuose.“

Ką žinoti pirkėjams

Varanavičienė teigia, kad nesvarbu, ar produktas užaugintas lietuviškame ekologiniame, ar tradiciniame ūkyje – jis yra saugus vartoti.

„Kiekvienais metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) Lietuvoje ir kitose Europos šalyse tiria įprastuose ir ekologiškuose ūkiuose užaugintos produkcijos saugumą. Jau eilę metų duomenys rodo, kad ES ir ypač – Lietuvoje auginamas maistas – vienas saugiausių pasaulyje“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.

Paskutinio EFSA tyrimo metu buvo ištirta 87 tūkst. maisto mėginių, iš jų Lietuvoje – 1368 mėginių. Iš jų net 97,7 proc. atvejų jokios saugios pesticidų likučių normos nebuvo viršijamos.

Ekologinius produktus besirenkantys pirkėjai turi teisėtą lūkestį, kad šie produktai būtų užauginti išvis be jokių pesticidų. Tiesa, EFSA skelbiami duomenys rodo, kad kone kas penktame ES paimtame produkto mėginyje (18,58 proc.), pažymėtame kaip ekologiškas, buvo rasta pesticidų likučių. O 117 (1,79 proc.) mėginių likučiai viršijo ES nustatytas leistinas normas.

„CropLife Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ š. m. balandžio mėnesį. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

BNS: asociacijos „CropLife Lietuva“ pranešimas

Agroakademija.lt rekomenduoja

Daiva ir Gediminas Baubliai: ekologija žmonėse ir aplinkui juos (straipsnis)

Ekologinis pieno ūkis: patirtis įsidiegus selekcinių vartų sistemą (video)

Ekologinis mišrus ūkis: patirtis ir išmanusis tarpueilių kultivatorius (video)

Susipažinkite: Mindaugo Kinderio ekologinis mėsinės veislininkystės ūkis (video)

Ekologinis ūkis – tvaru, perspektyvu, pelninga? Diskusijos vaizdo įrašas